Jonavos rajone aptartas karo komendantūros ir civilinės saugos tarnybų veiklos planas
Sausio 13 dieną Jonavos rajone surengtas susitikimas, kuriame dalyvavo rajono civilinės saugos pajėgų vadovai ir rajono karo komendantas V. Vilčiauskas. Posėdžio metu nagrinėtos ekstremaliųjų situacijų valdymo grandys bei aiškintasi, kaip turėtų būti organizuojamas bendras darbas mobilizacijos ir karo padėties atveju.
Susitikimo dalyviai analizavo, kokius konkrečius vaidmenis tokiose situacijose turėtų prisiimti skirtingos institucijos ir kaip tarpusavyje derinti veiksmus. Akcentuota, kad mobilizacijos metu kiekviena tarnyba turi tiksliai žinoti savo užduotis, o karo komendantas – būti gerai susipažinęs su Jonavos rajono civilinės saugos pajėgų resursais ir galimybėmis.
Į susitikimą atvyko Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas S. Kuliešius, Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas E. Lašinskas, Jonavos rajono karo komendantas V. Vilčiauskas, Jonavos rajono savivaldybės parengties pareigūnas V. Kaminskas ir vyr. specialistas mobilizacijai A. Jaroščenka. Pareigūnai derino tarpinstitucinio bendradarbiavimo principus bei galimas veiksmų schemas tiek taikos, tiek karo metu.
Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad, vertinant esamą geopolitinę situaciją, iš anksto suplanuota komendantūros ir civilinių tarnybų sąveika laikoma būtina sąlyga sklandžiam institucijų darbui. Pasak parengties pareigūno, tokie susitikimai padeda aiškiau apibrėžti atsakomybes ir užtikrinti, kad reagavimas į krizes būtų koordinuotas.
Karo komendantūrų valdyba yra naujas Lietuvos kariuomenės struktūrinis vienetas, kurio uždavinys – rūpintis visuomenės saugumu, viešąja tvarka ir bendrų veiksmų su savivaldybėmis bei kitomis civilinėmis institucijomis koordinavimu ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu. Ši struktūra veikia kaip jungiamoji grandis tarp kariuomenės ir civilinės valdžios.
Pagal Karo komendantūrų valdybos pateiktą informaciją, vienas pagrindinių šių padalinių veiklos principų – glaudus darbas su vietos savivaldybėmis. Tokia partnerystė turėtų padėti geriau parengti regionus galimai mobilizacijai ar karo padėčiai, stiprinti vietos bendruomenių atsparumą ir padėti užtikrinti gyventojų saugumą tiek taikos, tiek krizių metu.